Klausiate-atsakome

Čia Jūs galite užduotį klausimą į kurį atsakys metodinio būrelio nariai. Atsakymas Jums asmeniškai bus išsiųstas nurodytu elektroniniu paštu, o įvertinus klausimo aktualumą jūsų klausimą ir atsakymą patalpinsime svetainėje.

Tik labai prašome kolegų suformuluoti klausimą  tiksliai, aiškiai ir konkrečiai. Jei negaunate atsakymo per penkias darbo dienas, dar kartą pakartokite tai (el. paštas:

loretaribinskaite@gmail.com).

„27.1. specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų ir tiflopedagogų, dirbančių mokyklose, socialinės globos įstaigose, skirtose vaikams, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, – 34 valandos, iš jų 22 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (vaikų, mokinių specialiesiems ugdymosi poreikiams įvertinti, specialiosioms pratyboms vesti), 12 valandų – netiesioginiam darbui su vaikais, mokiniais (veikloms planuoti ir joms pasirengti, dokumentams rengti, bendradarbiauti su mokytojais, kitais ugdymo procese dalyvaujančiais asmenimis, vaikų, mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ugdymo ir (ar) švietimo pagalbos klausimais ir kita);“. 

 Neseniai įsidarbinau ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (lopšelyje-darželyje) specialiojo pedagogo pareigose (1 etatas), kuriame yra specialiosios grupės vaikams, turintiems didelius specialiuosius poreikius. Ankstesnė darbo patirtis bendrojo lavinimo mokyklose specialiojo pedagogo pareigose, gal galėtumėte patikslinti, kokiam vaikų skaičiui, turintiems didelių spec. poreikių, turėčiau teikti spec. pagalbą (dirbant vienu etatu) bei kokios trukmės turėtų būti užsiėmimai su vaiku?

Ar įstaigos direktorius  gali būti Vaiko gerovės komisijos pirmininku?

Vadovaujantis Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. patvirtintu  „Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo“ (įsakymo Nr. V- 579) 6 p. Komisijos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių skiria, Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina Mokyklos vadovas; 8 p. Komisijos nariais gali būti: Mokyklos vadovas, Mokyklos vadovo pavaduotojas ugdymui ar ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjas, švietimo pagalbos specialistai (socialinis pedagogas, psichologas, specialusis pedagogas, logopedas), sveikatos priežiūros specialistas, klasių vadovai (kuratoriai), mokytojai, auklėtojai. Į Komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tėvai (globėjai, rūpintojai), vietos bendruomenės, seniūnijos atstovai, kiti vaiko gerove suinteresuoti asmenys.

Mano sūnui 1,9m bet kalba sava kalba ir keletą žodžių, mokėjo ir daugiau, bet pamiršta, knygutėse irgu tai gerai parodo, tai vėl nieko nežino. kaip paskatinti vaiko kalbą. Kada kreiptis į logopedą?

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius – brolius, seseris, žino jų vardus. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Vis dažniau savo norus reiškiažodžiais. Vartojamų žodžių reikšmė galibūti plati, nes jie tuo pačiu žodžiu gali pavadinti ir daiktą, ir veiksmą (1 m. 3 mėn. Justė sako „lele“, taip ji pavadina savo lėlę, taip ji vadina save ar kitą vaiką). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos – „kas se?“ (kas čia?), gali pasakyti dviejų žodžių frazę (pavyzdžiui, 1 m. 3 mėn. vaikas sako „pulenoja“ – noriu kepurės).

Praktika rodo, kad vaikų kalbąteigiamai veikia palanki aplinka. Skatinamas vaikas rodo norą kalbėti, prašyti (noriu mamos – „mama nole“, noriu lėlės – „nole lele“). 1m. 6 mėn.vaikas vartoja sąvokas: dėdė, teta, senelė, vyras, taip pat įvairesnius žaislų, drabužių(paltas, kepurė) ir avalynės pavadinimus.

 Kalbos mokymuisi didelę reikšmę turi mėgdžiojimas, todėl naujus žodelius stenkitės pakartoti keletą kartų, pabrėžkite juos savo balso intonacija, skatinkite  vaiką pakartoti žodžius. Pavyzdžiui, rodome katę ir sakom: „čia katė, katė tupi“ ir prašome pakartoti. Atsakykime įjo klausimus (pvz., į klausimą „se bole?“ atsakom „taip, čia tavo brolis“).Savo kalboje vartokime vis naujus žodžius ir juos kartokime, kad vaikasįsimintų. Taip pat kalbėkime, ką darome (dabar išplausim lėkštę; dabar virsim košę ir t. t.) Vartykime knygeles ir apibūdinkime paveikslėlius (mama verda, tėtė skaito, sesutė rašo). Pirmieji vaikų žodžiai būna daiktavardžiai, po to seka veiksmažodžiai (noriu, nenoriu, duok ir kt.), būdvardžiai (didelis, mažas ir kt.).

Daugelis autorių nurodo, kad žodynas sparčiai pradeda gausėti nuo 1m. 6 mėn., tačiau pasitaiko vaikų, kurie iki dviejų metų amžiaus taria vos kelis žodelius, o vėliau pasiveja savo bendraamžius. Nėra būtina skaičiuoti visus vaiko tariamus žodžius, tačiau tėveliai turėtų pastebėti, kad mažasis kas mėnesį išmoksta vis naujų žodelių,vis geriau sugeba pakartoti ir suprasti aplinkinių kalbą.

Kada kreiptis į logopedą?

Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

- ar mažylis parodo daiktus paveikslėlyje?
- ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (atnešk kamuolį, padėk batukus)?
- ar vaikas taria dviejų žodžių frazes (“katė miau miau”, “einam namo”, “noriu lėlės ir pan.)?
- ar kas mėnesį išmoksta bent po vieną naują žodį?

Iki trejų metų vaiko raidą vertina Ankstyvosios korekcijos tarnybos ir konsultuoja poliklinikų logopedai. Nuo trejų metų vaiko kalbą vertina savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybųlogopedai, ikimokyklinių įstaigų logopedai. Kompleksinį vaiko raidos įvertinimąatlieka VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras (Vytauto g. 15, Vilnius).

 Kai įforminamas logopedo pagalbos nutraukimas pašalinus sutrikimą?

Kai logopedas mokslo metų eigoje ištaiso mokinio kalbos ar kalbėjimo sutrikimą, tai žymima Logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo dienyne ir Mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole.

Noriu paklausti, ar mokytojas įvertindamas vaiko gebėjimus ir sunkumus remdamasis bendrosiomis programomis turi labai išplėstai įvertinti lietuvių kalbos (klausymą, kalbėjimą, skaitymą, rašymą atsakant į kiekvieną punktą)taip pat ir matematikos, užsienio kalbos, socialinio ir gamtamokslinio ugdymo, dailės ugdymo, kūno kultūros.

Mokytojai turėtų parašyti kaip mokiniui sekasi įsisavinti Bendrąją ugdymo programą, kokios jo žinios ir gebėjimai. Juk prie kiekvienos programos yra nurodyta kokie turi būti mokinio pasiekimai, mokytojai ir turi parašyti ar mokinys tai atlieka ar ne. Specialiųjų pedagogų asociacijos tinklapyje (http://www.lrspa.lt/index.php/lt/specialistams-mokytojams) yra  patalpintos  pradinių klasių mokinių akademinio lygio nustatymo anketos. Mokytojai gali jomis naudotis, norėdami nustatyti mokinių gebėjimus ir sunkumus. 

Norėčiau konkrečiau sužinoti apie pritaikytų programų rengimą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Ar reikia rašyti šias programas? 

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795) 10 punktas numato... programos pritaikomos, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis. Mokykloje susitariama dėl ugdymo/mokymo pritaikymo ir įforminimo. Vaiko gerovės komisijoje turite nuspręsti kaip tai įforminti.  

Ar vaikui, kuriam yra dislalija, turint stebėjimo (1 priedas) korteles ir tėvų sutikimą (4 forma), reikia pildyti 5 priedą?

Taip reiki pildyti ir 5 priedą.

Ar visiems vaikams, t.y. ir su dislalija, auklėtojos turi pildyti stebėjimo korteles (1 priedą)?

VadovaujantisLietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775 „Dėlmokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ikimokyklinio ugdymo mokyklos mokytojas pildo Kortelę (1 priedas) ir kreipiasi į Mokyklos vaiko gerovės komisiją, kai jam iškyla mokinio ugdymo sunkumų ir (ar) mokinio pasiekimai neatitinka bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimų lygio. Komisija, gavusi Kortelę (1 priedas) bei tėvų sutikimą (4 priedas), atlieka pirminį  mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą, kurio dalis yra ir logopedinis įvertinimas. Komisija, nustačiusi mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį ir nusprendusi, kad mokiniui reikalinga Švietimo pagalba, įrašo jį į Švietimo pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko raštu suderintą su pedagogine psichologine tarnyba, kurios veiklos teritorijoje yra mokykla. Suderintą su tarnyba Švietimo pagalbos gavėjų sąrašą teikia mokyklos vadovui tvirtinti. Tėvų(globėjų, rūpintojų) sutikimu Komisija pildo Pažymą dėl skyrimo (8 priedas).

Taigi, visiems vaikams, kuriems atliekamas logopedinis įvertinimas ir skiriama logopedo pagalba, turi būti užpildyta  Mokinio stebėjimo kortelė (1 priedas).

Loreta Grikainienė
Tel. (8~5) 242 74 47
El. p. loreta.grikainiene@sppc.lt

Ar reikia į tą sąrašą, kurį pristatome suderinti PPT (vaikų, turinčių kalbėjimo ir kalbos sutrikimų)reikia įtraukti ir tuos vaikus, kurie mokosi pagal pritaikytas Bendrąsias programas ir yra nurodyta, kad reikalinga logopedo pagalba?

 TAIP, reikia.

Noriu pasiteirauti ką reikia žymėti dienyne, kai turėjo būti užsiėmimas, o aš užsiėmimų nevedžiau dalyvavau seminare.?

Jei turėjo būti užsiėmimas, tačiau dalyvavote seminare, tai dienyne skyriuje „Kita veikla“parašote, kad dalyvavote seminare „pavadinimas“, o atitinkamame grupės „Lankomumo“ puslapyje „Temos“ skiltyje parašote „žr. psl. (nurodote psl., kuriame parašėte seminaro temą)“.

Ar darželyje logopedo nekontaktinės valandos turi būt išskirstomos kiekvienai dienai po lygiai ir pridedamos prie darbo grafiko, ar jos skirtos konsultacijoms, kortelių pildymui, metodiniams susirinkimams, seminarams ir t.t.? Ar nekontaktinių valandų metu logopedas turi buti darželyje? Ar galima visas 5 nekontaktines savaitės valandas išnaudoti ,seminare?

           Nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kurioje vietoje ir kuriuo savaitės laiku mokytojas turi dirbti nekontaktines darbo valandas. DK 147 str. 6 punkte nustatyta, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Tokių pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėse sutartyse ar darbo tvarkos taisyklėse.

           Nekontaktinės valandos turi atsispindėti darbo grafike.

           Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. isakymu Nr. V-1315 patvirtintu „ Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“ 37.4.1.p.   logopedams, dirbantiems ikimokyklinio ugdymo įstaigose (grupėse), 5 valandos per savaitę skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais (vaikais) (darbų planavimui; kalbos ugdymo (logopedo) individualiųjų, pogrupinių ir grupinių programų rengimui; pasirengimui pratyboms; pagalbai mokytojams* rengiant ugdymo programas; metodinės pagalbos teikimui mokytojams*, tėvams (globėjams) ir jų konsultavimui specialiųjų poreikių mokinių (vaikų) ugdymo klausimais; darbui ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisijoje; mokyklos veiklos įsivertinimą ir kt.)

       Nekontaktines valandas galima išnaudoti ir seminarui, jeigu tą dieną nenumatyta tėvų konsultacijų, vaiko gerovės komisijos posėdžio ar kitos veiklos, kuri reikalauja būti mokykloje.

Ar vaikams, kurie lanko logopedines pratybas jau antrus metus (ir tas pats sutrikimas), tėvai vėl turi pildyti sutikimą ir pažymą? Ar užtenka pildyti vieną kartą, pačioje pradžioje?

 Pildant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. V-1775 „Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo" Komisijos pažymą dėl Įvertinimo (5 priedas) reiktų parašyti kuriam laikui skiriama Švietimo pagalba ir tuo vadovautis. Kai logopedas mokslo metų eigoje ištaiso mokinio kalbos ar kalbėjimo sutrikimą, tai žymima Logopedo dienyne ir Mokyklos vaiko gerovės komisijos posėdžio protokole. O jei sutrikimas neištaisomas, tai reikėtų Mokyklos vaiko gerovės komisijos protokole pažymėti, kad numatoma logopedo pagalbą tęsti.
      Jei tėvai (globėjai, rūpintojai) atsisako Švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, jie turi pateikti mokyklos vadovui prašymą raštu iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos. Tada Švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas, apie tai raštu informuojant pedagoginę psichologinę tarnybą (vadovaujantis to paties įsakymo  11 punktu).